Jusų nuomonė

Daugiau apklausų

Pradėjau siūtis drabužius
  • 15-25 metų
  • 25-35 metų
  • 35 ir daugiau metų

Žmogus - didžiausias gamtoje chameleonas. Jo išvaizda kinta priklausomai nuo aplinkos, pomėgių, darbo, amžiaus ir padėties visuomenėje...

My status






 

 

 


 

STILISTO PROFESIJA - MITAI IR TIKROVĖ

 


Šiandien stilistas, įvaizdžio dizaineris, įvaizdžio kūrėjas – itin populiarios profesijos. Tačiau ką konkrečiai veikia šie specialistai ne visada supranta netgi tie, kurie tiesiogiai susiję su mados pasauliu. 
Konstantinas Bogomolovas, žinomas latvių įvaizdžio dizaineris ir mados analitikas, BOGOMOLOV’ IMAGE SCHOOL, kurioje šiandien suteikiamas pats rimčiausias Pabaltijyje profesinis įvaizdžio dizaino praktinis ir teorinis pasiruošimas, vadovas, išsamiau paaiškino šiandien populiarią stilisto sąvoką.

 

Kirpėjas ar stilistas?
Viename iš savo seminarų, skirtų įvaizdžio dizaino technologijai, kreipiausi į klausytojus su klausimu: „Ar yra salėje stilistų?“. Pakelti ranką išdrįso tik keletas dalyvių, nors iš viso jų buvo beveik šimtas. O kada klausimą pateikiau kitaip: „Ar yra salėje kripėjų, vizažistų ir siuvėjų?“, teigiamai atsakė apie 90 procentų, t.y. beveik visi, išskyrus žurnalistus.
Šis pavyzdys – geriausia paties populiariausio mito posovietinėje rinkoje iliustracija: lyg stilistas – tai mados pasaulio aukščiausios kastos atstovas, o įprasti meistrai negali jam net prilygti. Ir kaip neprisiminti Maksimo Galkino herojaus Liošos Čižovo frazės, mestos naujamečiame miuzikle „Paskui du zuikius“: „Aš ne kirpėjas, aš – stilistas! Aš ne kerpu, o kurių įvaizdį, kuriu bendrą stilių ir įvaizdį, taip sakant...“. Taigi, po šiais žodžiais pasirašo daugelis grožio salonų stilistų, per daug nesusimąstančių apie madingus terminus „stilius“ ir „įvaizdis“.
Kada suprastume jų tikrąją reikšmę, prisiminkime istoriją.

 

Klaidingas suvokimas
Žodis „stilistas“ atsirado literatūroje, iš graikiškojo žodžio stylos (lazdelė laiškui rašyti) ir iš pradžių reiškė žmogų, išmanantį literatūrinio meno stilių. Vėliau šis žodis buvo pasiskolintas dekoratyviajam menui ir tapo „interjero dizainerio“ sinonimu. Mados pasaulyje jis išpopuliarėjo 7-ajame dešimtmetyje – taip pradėjo vadintis jauni modeliuotojai,kaip priešprieša konservatyviesiems vyresnės kartos couturie.
Tarptautinėje mados kalboje taip pat išpopuliarėjo terminas „plaukų stilistas“. Jo tiesioginis vertimas į lietuvių kalbą – „šukuosenos stilistas“ arba „kirpėjas-stilistas“. Paskutinio 20 a. dešimtmečio pradžioje, jau seniai vartojamas Europoje, galų gale šis terminas prigijo ir posovietinėse šalyse. Taip, būtent postsovietiniai kirpėjai pirmieji išdrįso pasivadinti stilistais, kai tuo tarpu siuvėjai ir grimuotojai ir toliau vadinosi „senaisiais“ terminais.
Ir atsitiko kažkas keisto! Dėl kažkokios nepaaiškinamos priežasties žodis „stilistas“ Pabaltijyje, Ukrainoje ir Rusijoje apgaubiamas nerealia aureole ir tampa aukščiausio lygio specialisto sinonimu. Kaip grybai po lietaus dygsta „stilistų mokyklos“, iš esmės siūlančios pagrindinį kirpėjų kursą, tačiau už „papildomus didelius pinigus“. Naujai iškepti stilistai iškart save įtraukia į fashion elitą,o į klausimą, kuo jie iš esmės skiriasi nuo paprastų kirpėjų, murma kažką nesuprantama apie „ypatingą įvaizdžio suvokimą“. Straipsniai žurnaluose ir laikraščiuose prieina prie tokios pat išvados: „Stilistai ne tiesiog kerpa ir šukuoja, o kuria bendrą stilių ir įvaizdį.“
Nuo to laiko praėjo apie 15 metų. Tačiau mitas vis dar gyvas. Tai kas gi tas stilistas iš tikrųjų?

 

Stilistai: klasifikacija
Realybė tokia: STILISTAS – TAI TAIKOMOJO DIZAINO PROFESIONALAS, besispecializuojantis vienoje iš daugelio krypčių. Pavyzdžiui, mados ir grožio industrijoje: plaukų stilistas – kirpėjas stilistas, makiažo stilistas – stilistas vizažistas, nagų stilistas – manikiūro stilistas, drabužių stilistas – stilistas modeliuotojas. Taip pat yra wardrobe stylist – specialistas, kuris suformuoja kliento garderobą, parinkdamas jo atskirus komponentus gatavų drabužių ir aksesuarų parduotuvėse (šiandien toks specialistas dar dažnai vadinamas personal shopper). Kartais galima išgirsti terminą fashion stylist. Paprastai tai profesionalas, kurios specializacija – fotosesijos, reklama ir madų demonstravimas.
Žodis „stilistas“ plačiai vartojamas kalbant apie daugelį kitų profesijų, visai nesusijusių su mados pasauliu: interjero stilistas, natiurmorto stilistas, puokščių stilistas... Turbūt teko girdėti ir apie „food stylist“ - maisto stilistą, kuris dirba filmuojant bei fotografuojant maisto produktų reklamas ir žino, kad pieną reikia pakeisti PVA klijais, alų – šampūnu, kad būtų pasiektas reikiamas apetitą žadinantis efektas.
Tačiau kad ir apie kokią specializaciją būtų kalbama, žodžio „stilistas“ reikšmė nesikeičia – tai profesijos pavadinimas, o ne garbingas titulas, gaunamas už kokius nors nuopelnus. Tapti stilistu – tai nereiškia tapti aukščiausio lygio meistru, kūrybingesniu arba pradėti kitaip mąstyti. Kiekivienas kirpėjas, vizažistas, drabužių dizaineris arba asmeninis garderobo formuotojas turi teisę vadintis stilistu! O jei meistras netalentingas ir senamadiškas, tai dėl to jis nenustoja būti stilistu. Tiesiog jis yra prastas stilistas.

 

Lygiavimasis į įvaizdį
Praėjusio amžiaus 9-ojo ir 10-ojo dešimtmečių sankirtoje į mados leksione atsiranda suvokimas „įvaizdis“ (image). Šis žodis iš anglų kalbos reiškia „įvaizdį“, pasiskolinę jį iš teatro ir literatūros, padarėme jį pačiu populiariausiu šiuolaikinės mados terminu. Ir šiandien norėdami kam nors pasakyti komplimentą sakome: „Jūsų stilingas įvaizdis“.
Tai nėra tiesiog gražus žodžių derinys: 21 amžiaus pradžioje mados industrija pakilo iki įvaizdinio priėjimo, kuriant mados produktus. Nes įvaizdis, skirtingai nuo stiliaus, nepakartojamas. Jis apima ne tik aprangą, šukuoseną ir makiažą, bet ir patį žmogų – jo išvaizdą, eiseną, balsą ir elgesį, jo socialinį statusą ir požiūrį į gyvenimą. Stilingo įvaizdžio kūrimo sudėtingumas ir įvairiapusiškumas sudarė sąlygas atsirasti naujai profesijai. Kalbama apie specialistą, kuris kuria įvaizdį, atsižvelgdamas į visus jo komponentus.
Tačiau vėl problema – 10-ojo dešimtmečio pradžioje ši profesija neturėjo pavadinimo. Ir prasidėjo eilinė painiava. Iš pradžių tokius stilistus iš inercijos vadino stilistais. Tačiau dar didesnė klaida buvo tokius specialistus vadinti įvaizdžio kūrėjais.
Iš tikrųjų įvaizdžio kūrėjo profesija, atsiradusi jau labai seniai, neturi jokių sąsajų nei su mada, nei su grožio industrija. Įvaizdžio kūrėjas – tai socialinės psichologijos ir visuomeninių ryšių (public relations) specialistas, kuriantis politinių, visuomeninių ir komercinių struktūrų lyderių įvaizdžius. Naudodamasis PR technologijomis, jis sukuria informacinį lyderio įvaizdį ir per žiniasklaidą pateikia jį visuomenei. Tačiau dėl savo projektų vizualizavimo, įvaizdžio kūrėjai kreipiasi pagalbos į stilistus. Kalbant paprasčiau: įvaizdžio kūrėjai sukuria politinį lyderio ar partijos įvaizdį, po to pasamdo stilistus, kurie parenka atitinkamus tam įvaizdžiui kostiumus ir šukuoseną.

 

Profesija – sukurti įvaizdį
Tai kaip gi pavadinti specialistą, kuriantį įvaizdį, nesusijusį su politika? Tik 10-ojo dešimtmečio pabaigoje susiformavo terminas „įvaizdžio dizaineris“. Pagrindinė šio dizainerio užduotis – suformuoti asociatyvinį įvaizdį, t.y. sukurti įvaizdžio idėją. Siekdamas ją realizuoti, jis įtraukia visą profesionalų komandą – kirpėjus, vizažistus, dizainerius, fotografus, o pats lieka kūrybiniou lyderiu.
Šiandien įvaizdžio dizainerio paslaugos reikalingos daugelyje sričių: reklamoje, pramogų versle, mados industrijoje ir, aišku, dirbant su individualiu klientu. Jam nepakanka mokėti parinkti madingą šukuoseną ir priderinti kulniuko aukštį prie suknelės. Jis turi būti ir psichologas, ir dailininkas, ir netgi režisierius.
Norint tapti įvaizdžio dizaineriu, be pagrindinių kirpėjo meno, makiažo ir kostiumo kompozicijos žinių, būtina išmokti įvaizdžio psichologijos pagrindus, suvokti asociatyvinio dizaino pagrindus, išmanyti profesionalias įvairių specifinių sričių įvaizdžio dizaino technologijas.
Taigi, šiandien kiekvienam stilistui, dirbančiam mados srityje (kirpėjui, vizažistui, siuvėjui, boutique pardavėjai), būtina išmanyti įvaizdžio dizaino teoriją ir praktiką. Dirbdamas su kiekvienu įvaizdžio elementu, stilistas turi suprasti ir įvertinti visumą, jis turi mokėti suformuluoti ir pasiūlyti klientui IDĖJĄ. Betikslis bandymų ir klaidų metodas neleistinas.

 

Konstantinas Bogomolovas
Įvaizdžio dizaineris ir mados analitikas
"Bogomolov" Image School“ vadovas
Ryga, Latvija
www.bogomolov.lv