Jusų nuomonė

Daugiau apklausų

Pradėjau siūtis drabužius
  • 15-25 metų
  • 25-35 metų
  • 35 ir daugiau metų

Žmogus - didžiausias gamtoje chameleonas. Jo išvaizda kinta priklausomai nuo aplinkos, pomėgių, darbo, amžiaus ir padėties visuomenėje...

My status






 

 

 


 

 

 

 

Žodynėlis

A | B | C | D | E | Ė | F | G | H | I | Į | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | V

Nailonas

Poliamidinis pluoštas; dažniausiai vartojamas nailonas 6 (iš polikaproamido) ir nailonas 6.6 (iš poliheksametilenadipamido). Pluošto kodas- PA.

Namudinis verpalas

1. Verpalas, pagamintas namudinėmis sąlygomis.

2. Storas, nevienodas verpalas, imituojantis namudinėmis sąlygomis pagamintą verpalą.

Narstymo siūlas

Megztinio dirbinio dalių arba dviejų atskirų detalių sujungimo siūlų kilpomis eilė. Būna vieno ir dviejų siūlų. Naudojama apykaklėms, rankogaliams, kraštams prinarstyti prie pagrindinių gaminio detalių arba atviriems kojinių pirštams užnarstyti.

Natūrali vilna

100% merino vilna:
  • minkšta, puri, lengva ir šilta;
  • puikiai tinka apatiniam trikotažui;
  • pralaidi orui, gerai sauganti nuo temperatūrų kaitos;
  • puikiai išlaiko šilumą net ir suprakaitavus

    higieniška, užkerta kelią bakterijų dauginimuisi, neutralizuoja odos išskyras.

    Vilna - unikalus pačios gamtos sukurtas aukšto kokybės produktas. Nuo senovės laikų žmonės naudojo vilną, kad jų gyvenimas taptų patogesni: priedangai, grindų dangai, drabužiams, ir dekoracijoms.

    Nuo cheminės ir fizikinės sudėties priklauso vilnos unikalumas - vilnos plauko susisukimas į garbanėles, elastingumas ir unikali galimybė sugerti drėgmę.  Trūkumas- vilna stipriai lamdosi. Dėl to vilnoniai audiniai dažniausiai yra maišomi su sintetiniais pluoštais, kurių dėka audinys įgauna tvirtumo ir mažiau lamdosi. Vilnos medžiaga yra minkšta, lengva, lengvai nešiojama ir prižiūrima.

     

     

      VILNA - UNIKALUS PAČIOS GAMTOS SUKURTAS AUKŠTOS KOKYBĖS PRODUKTAS

     

    Vilna apsaugo ir nuo šalčio, ir nuo karščio. Produktai, pagaminti iš „garbanotos" vilnos yra purūs, minkšti, todėl ši ypatybė padidina sugebėjimą izoliuoti šilumą. Šiluma jaučiama šaltu ir karštu oru.

    Vilnos plauko susisukimas į garbanėles suteikia elastingumo ir lankstumo. Elastingumas užtikrina, kad šilumos izoliacija neišnyktų net ilgą laiką dėvint drabužį. Tokie gaminiai nesiraukšlėja ir greitai sugrįžta į savo pradinę padėtį. Vilna - labai šiltas audinys. Kai vilna sugeria drėgmę, joje įvyksta daugybė cheminių reakcijų. Šios reakcijos išskiria karštį į aplinką ir pats audinys lieka šiltas. Tai leidžia kūnui prisitaikyti prie temperatūrų svyravimų, kuriuos sukelia drėgmė, taip pat tai yra viena svarbiausių vilnos savybių kalbant apie apatinius vilnonius drabužius. QN5SAWCAWRFMCOCA41GTI3CAWJ75JICATFXD5DCA07KW1CCAMOZ6YMCA01SOHHCA1A7R5VCAGW3ZL6CAOEVI5TCAROWPHXCATC7FCGCAJPLNE7CA2HB6IXCA8CHZCUCAQSOTOMCAI2KPG8CA2SHEKMCAH6L1FM

    Vilna labai gerai sugeria drėgmę: jei oro drėgmė 100%, tai vilna sugeria net 40 % drėgmės nesijaučiant šlapiam. Drėgmė išgaruoja iš vilnos pakankamai lėtai.    

    Vilna kvėpuoja. Viršutinis vilnos sluoksnis (cuticula) susideda iš mažyčių mikroporų, kurios leidžia audiniui kvėpuoti. Poros yra tokios mažytės, kad vanduo, lašelių pavidalu, negali prasiskverbti į audinio paviršių. Kol vanduo (prakaitas) garuoja, jis prasiskverbia per viršutines poras. Todėl vilnoniai drabužiai yra „atstumiantys" vandenį. Žmogaus organizmas reguliuoja kūno temperatūrą, sustiprindamas paviršutinę kraujotaką ir jei reikia, prakaituodamas. Mes  taip pat šiek tiek prakaituojame net ir ilsėdamiesi. Apatiniai drabužiai turi padėti išgarinti natūralią drėgmę, kurią išskiria oda. Unikali vilnos savybė praleisti orą ir vandens garus palieka komforto pojūtį.    

    Vilna yra atspari ugniai. Priešingai nei dirbtinis pluoštas vilna ne taip lengvai užsidega.

    Vilna maloni odai. Vilkėdamas merino vilnos drabužius, žmogus jaučiasi puikiai. Vilna susideda iš tokių pat baltyminių medžiagų, kaip ir žmogaus oda - proteinų ir kerotinų! Būtent todėl vilnoniai apatiniai drabužiai dar vadinami „antrąją oda". Nevalyta vilna susideda iš riebalų, vadinamų lanolinas, kuris rūpinasi mūsų oda.

    Vilna puikiai tinka reumato gydymui. Gydant įvairias reumatines ligas, būtinas pastovios šilumos išsaugojimas. Vilnoniai apatiniai drabužiai tarsi antroji oda: puikiai praleidžia orą, leidžia odai kvėpuoti. Vilna ilgiau išlaiko šilumą nei medvilnė ar drabužiai iš dirbtinio pluošto. Šilkas taip pat turi savybę išlaikyti šilumą.

    Merino avies vilna - tai ypatingai geros kokybės vilna. Ji yra ypatingai plona, vilnos plauko storis ne didesnis už 0,002 mm. Merino avies vilna plonesnė už kitų avių vilną net 7 kartus, todėl ji puikiai tinka net apatiniams drabužėliams. Labiausiai vertinama merino vilna, nes šios rūšies verpalai yra vienodo storio, ploni ir šviesios spalvos.

     

      KUO SKIRIASI NATŪRALI, BET CHEMIŠKAI APDOROTA VILNA NUO CHEMIŠKAI NEAPDOROTOS?

     

    Natūrali, chemiškai neapdorota vilna nėra apsaugota nuo kandžių ir vėlimosi. Vilkint tokius drabužius oda „laisvai" kvėpuoja.

    Chemiškai paveikta vilna nesivelia, nes jos plaušeliai yra apgaubiami dirbtinės dervos plėvele. Su oda liečiasi jau ne vilna, o derva. Apdorojus vilną eulanu pakinta jos baltymų struktūra, todėl kandys ir kiti vabalai jos neėda. Bet jei šios priemonės kenkia tokiems mažiems vabzdžiams, vadinasi šie chemikalai kenksmingi ir žmogui.

    Chemiškai paveikta vilna praranda visas teigiamas savybes, ji supanašėja su sintetiniu pluoštu, o neįkainojamas poveikis odai, medžiagų apytakai ir visam organizmui prarandamas.

     

  •   NATŪRALIOS SAVYBĖS

     

    Žinoma, kad vilna yra vienas iš seniausių audinių, perėjusių laiko testą dėl savo unikalių natūralių savybių. Pagrindinį bruožą vilna turėjo akmens amžiuje, pavyzdžiui, vis dar pagrindinės savybės dėl kurių vilna tampa unikali 20 amžiuje. Šiandien yra daugybė kitų tekstilės medžiagų, bet iki šiol mokslas  nepajėgė sukurti ir pagaminti kitos medžiagos turinčios savyje visas natūralias vilnos savybes. Vilna primena unikalų dizaino šedevrą.

     VILNA IZOLIUOJA KARŠTĮ IR ŠALTĮ

     

    • Vilna- apie aud 2Ji sugeria drėgmę, vilnos drabužiai suteikia patogumo jausmą  kai būna karštas arba šaltokas oras. Šaltame ore netgi nedidelė drėgmė ant odos tampa vėsi, greitai sumažina kūno temperatūrą.

    Sugėrimo procesas veikia karštame ore padėdamas išsilaikyti kūnui vėsesniam. Prakaito išgaravimas yra kūno natūralus aušinimo prietaisas. Vilna padeda šiam procesui. Jo ląstelės sugeria kūno prakaito lašus ir padeda sumažinti odos temperatūrą. Taip pat, šiluma esanti atvirame ore sustabdoma dėl vilnoje esančios izoliuojančios oro duobių užtvaros. Tai reiškia, kad kūnas išlieka  vienodos temperatūros.


      VILNA YRA SVEIKA


    Kadangi vilna turi gebėjimą izoliuoti karštį ir šaltį, apsaugo nuo staigių temperatūros pasikeitimų, ir leidžia jūsų odai kvėpuoti. Vilna gali sugerti iki 30% drėgmės prieš tapdama drėgna. Kai drėgmė yra sugeriama, šiluma yra gaminama taip, kad vilna išlieka gerokai labiau įkaitusi negu šalta ir drėgna. Po sunkių darbų ar sportavimo,  puikus sumanymas yra apsimauti vilnonį džemperį, nes jis leidžia kūnui lėtai atvėsti.

     

    rasakila.lt

    wool.com

    Natūralus šilkas

    Vienas iš įdomiausių ir pagal eksploatacines savybes unikaliausių pluoštų. Tai gyvulinės kilmės pluoštas, pasižymi labai geromis higieninėmis savybėmis, yra stiprus, švelnus ir tamprus. Šilkas reguliuoja šilumąšildydamas, kai šalta ir vėsindamas, kai karšta. Šilkas turi medžiagą sericiną - šilko klijus,  kuris turi gydomąjį, raminantį poveikį jautriai, sudirgusiai ir alergiškai odai, todėl gaminiai iš šilko labai tinka žmonėms, kurių jautri ir alergiška oda. Šilkas sugeria iki 37-39%drėgmės t.y. beveik tiek pat, kiek vilnos pluoštas ir net du kartus daugiau nei medvilnės. Sugėręs tokį kiekį drėgmės, liečiant pluoštas ar gaminys atrodo visai sausas. Pagal sugebėjimą sugerti drėgmę, šilkas daug pranašesnis už lino pluoštą. Šilkas atsparus mikroorganizmams.Šilkas labai šilta medžiaga, beveik prilygsta vilnai ir penkis kartus šiltesnis nei medvilnė. Šilkas puikiai sugeria kvapus: prakaito, tabako ir kitus.

    Natūralusis pluoštas

    Gamtoje esantis augalinės, gyvūninės ar mineralinės kilmės pluoštas.

    Neaustinė medžiaga

    Įvairiais būdais (persiuvant, suklijuojant, smaigstant, termiškai sujungiant ar kt.) sutvirtintas platus pluoštų arba siūlų klodas; išleidžiamas norimo ilgio gabalais.

    Neirusis mezginys

    Mezginys, kuris mažai yra (pvz., numegztas viengubuoju fanginiu pynimu) arba visai neyra (pvz., metmeninis mezginys).

    Neskalbta vilna

    Riebaliniu prakaitu, augaliniais, mineraliniais ir kt. teršalais natūraliai užteršta ur neapdorota vilna.

    Neverplus pluoštas

    Pluoštas, dėl savo trumpumo ar kt. neigiamų savybių netinkamas verpti.

    Nulinis sukrumas

    Siūlo arba pusverpalio sandaros elementų nesusisukimas tarpusavyje.

    Numetimas

    Mezgimo mašinos kilpų sudarymo operacija, kai senoji kilpa pereina nuo adatos galvutės ant naujosios kilpos.

    Nuokrita

    Mezginio yda: nuo dalies adatų nukritusios kilpos; atsiranda, jeigu trūkus siūlui mezgimo mašina toliau veikia.

    Nuspaudimo velenai

    Apsloginti velenai, kuriais nuspaudžiamas tarp jų praleidžiamas gaminys.

    Nutrūkimas

    Medžiagos vientisumo praradimas, neišlaikius mechaninių poveikių.

    Nutrūkęs ataudas

    Audinio yda: ataudų siūlas ne per visą audinio plotį: atsiranda nutrūkus ataudui ar jam atsilaisvinus, kai prašovimo metu jis per anksti atleidžiamas.

    Nytelė

    Virvelė, vielelė ar metalinė plokštelė su akute viduryje metmenų siūlui įverti ir kilpomis galuose, skirtomis sukabinti ją ant nyties rėmo strypelių.

    Nytis

    Rėmas su nytelėmis, į kurias veriami metmenų siūlai; audimo staklėse kilnojant ir nuleidinėjant nytis sudaromos žiotys, pro kurias prašaunami ataudų siūlai.

    Nėrinys

    Juosta arba plati medžiaga iš įvairiais būdais sudaryto reto siūlų tinklo su išsiuvinėtais, išpintais, išmegztais ar išaustais raštais, naudojama drabužiams siūti bei puošti.