.jpg)
A | B | C | D | E | Ė | F | G | H | I | Į | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | Š | T | V
Šantungas
Drobinio pynimo audinys iš laukinių šilkaverpių šilko. Dėl atsitiktinių siūlų sustorėjimų susidaro rupus audinio paviršius. Vartojamas suknelėms, palaidinukėms, švarkams, baldams.Šapė
1. Šilko atliekos, kurias sudaro pluoštai, likę išvyniojant šilkaverpio kokonus bei gauti iš pažeistų ar neišvyniojamų kokonų; pluoštų ilgis esti 5- 30 cm; naudojamos šapės verpalams verpti.
2. Bendras šilko atliekų pavadinimas.
Šarmė pynimas
Metmeninis pynimas, kai tas pats mezginio siūlas pereidamas iš vienos eilutės į kitą sudaro kilpas kas trečiame kilpų stulpelyje.Šeiva
Periodiniame arba žiediniame verptuve, cheminio pluošto verpimo arba žiedinėje sukimo mašinoje ant tūtelės suformuojama pailgos cilindrinės formos siūlų ritė vienu kūginiu, o kitu pusapvaliu galu (šeivos pagrindu) arba abiem kūginiais galais.Šenilinis siūlas
Juostelės pavidalo fasoninis siūlas, turintis tarp kelių išilginių siūlų įtvirtintą pūką iš trumpų siūlų atkarpų; gaunamas išilgai į siauras juosteles supjausčius specialiai pagaminto labai retų metmenų audinio ataudus arba pagaminti specialiose vienprocesėse šenilinių siūlų mašinose.Šetlandas
Minkštas, pūkuotas, paprastai ruoželinio pynimo kočiotinių vilnonių verpalų audinys. Vartojamas paltams ir kostiumams.Ševiotas
Tvidas iš ševiotų ar panašios kokybės vilnos.Šiaušimas
Technologinė operacija, kurioje augalinių ar plastikinių šiaušiklių spygliukais ar metaliniais šiauštuvais iš audinių ar mezginių siūlų ištraukomi plaukelių galai arba nutraukomi pavieniai plaukeliai; taip gaminio paviršiuje sudaroma pūko danga. Po šiaušimo pūkas dažnai kerpamas, norint išlyginti jo aukštį.Šifonas
1. Labai minkštas, lengvas, permatomas, paprastai drobinio pynimo audinys šalikams arba vakarinėms suknelėms iš šilko arba dirbtinio pluošto daugiagijų siūlų.
2. Bendras lengviausių permatomų audinių pavadinimas.
Šilkas
1. Bendras gamtinių baltyminių pluoštų, drugių vikšrų arba vorų liaukų išskirtų fibroino gijų pavidalu, taip pat ir siūlų bei gaminių iš šių pluoštų pavadinimas.
2. Kultūrinio šilkaverpio vikšro liaukų fibroino gijų pavidalu išskirtas pluoštas.
Šilkiniai audiniai
Šilkiniai audiniai sulaukia didžiausio pripažinimo. Šilkas buvo minimas jau Aristotelio laikais ir tapo svarbiu prekiniu kapitalu tiek Graikijoje, tiek Romoje. Dar Romos imperijoje už šilką buvo atsilyginama tuo pačiu kiekiu aukso. Šiomis dienomis šilkas yra tarsi elegancijos sinonimas. Šilko pluoštas yra pats stipriausias iš visų natūraliųjų pluoštų. Jo gija yra netgi stipresnė už to paties skerspjūvio ploto plieno giją. Šilkas gerai sugeria drėgmę, lengvai dažomas, gerai išlaiko jam suteiktą formą, lengvai drapiruojamas, o į draperijas krintanti šviesa dėl pluošto blizgesio sukuria nuostabų spalvų žaismą. Dėl saulės spindulių audiniuose vyksta destrukciniai procesai. Šilkiniai audiniai pasižymi vidutiniu atsparumu trinčiai, glamžymui. Šilko užuolaidos gali būti skalbiamos, o po skalbimo tankūs audiniai nesusitraukia. Retesni audiniai skalbiami tankėja, todėl sumažėja jų matmenys. Audiniai negali būti balinami priemonėmis, iš kurių išsiskiria chloras, gali būti sausai valomi tetrachloretilenu arba sunkiuoju benzinu (vaitspiritu). Šilkinius audinius geriausia skalbti rankomis su šampūnais, kurie pašalina riebalines dėmes ir juos atgaivina. Nepatartina naudoti šarminių šampūnų ar tokių priemonių, kuriose yra vaško, naftos ar jos produktų, nes šie produktai palieka riebalinių dėmių. Jei šilkiniai audiniai elektrinasi (įsielektrinusios užuolaidos labiau pritraukia dulkes), į skalavimo tirpalą reiktų įpilti plaukų kondicionieriaus. Šilkas greitai džiūsta, jo negalima džiovinti automatinėje džiovyklėje ar gręžti, geriausia džiovinti susukus į rankšluostį. Audiniai lyginami ne aukštesnės kaip 160 laipsnių temperatūros lygintuvu su garais. Lyginami šilkiniai audiniai gali pagelsti arba išblukti.